Šiandien pavojingiausias ne kainų šokas, o nepasirengimas jam

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl stiprėja diskusija ar statybų sektorius gali sulaukti naujo kainų šoko. Vos prieš kelis metus rinka jau patyrė, ką reiškia staigus sąnaudų šuolis, kai per metus statybinių medžiagų ir gaminių kainos pakilo 20 proc. Vis dėlto šiandien situacija nėra tokia pati, kokią sektorius išgyveno prieš ketverius metus. Statybos projektų valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „VICONUS“ gamybos vadovas Paulius Rožėnas sako, kad rizika rinkoje egzistuoja, tačiau šiandien ji yra kitokio pobūdžio nei 2022-aisiais.

„2022 m. kainų šokas buvo staigus ir sisteminis, tuo tarpu dabar labiau tikėtini svyravimai atskirose medžiagų grupėse. Didžiausia rizika – ne pats kainų augimas, o reakcijos greitis ir neapibrėžti sprendimų priėmimo procesai“, – sako P. Rožėnas.

Jo vertinimu, svarbiausias skirtumas tarp 2022 m. ir 2026 m. yra tas, kad rinka šiandien jau turi patirties. Tiekimo grandinės turi daugiau saugiklių, alternatyvių maršrutų, atsargų, o užsakovai ir rangovai geriau supranta, kad vien mažiausios kainos paieška nebeužtikrina projekto stabilumo.

„2022 m. buvo šokas visiems. Dabar situacija kitokia. Biudžetuose numatyti rezervai, projektiniai sprendiniai vertinami ne tik pagal kainą, bet ir pagal stabilumą, o sutartyse taikomi lankstesni kainodaros modeliai“, – vardija „VICONUS“ atstovas.

Paulius Rožėnas, „Viconus“ Gamybos vadovas

Didžiausia klaida – sprendimų vilkinimas 

P. Rožėno teigimu, didžiausia klaida, kurią neapibrėžtumo sąlygomis vis dar daro dalis užsakovų, yra sprendimų vilkinimas.

„Kainų šoko akivaizdoje brangiausia yra ne pati medžiaga, o užsitęsusios derinimo procedūros, neaiškios atsakomybės ir projektinių pakeitimų galimybės. Vis dar pasitaiko manančių, kad fiksuota kaina viską išspręs, bet 2022 m. parodė, kad taip nėra“, – sako jis.

Būtent čia, anot jo, atsiranda esminis projekto valdytojo ir techninės priežiūros vaidmuo. Kainų šoko rizikos valdymas praktikoje nereiškia vien stebėti sąmatas. Tai reiškia anksti identifikuoti jautriausias projekto vietas, iš anksto apsvarstyti alternatyvius techninius sprendinius, turėti aiškias sprendimų priėmimo procedūras ir nuolat stebėti rinkos signalus.

„Valdyti kainų šoko riziką reiškia veikti aktyviai, o ne reaktyviai. Reikia identifikuoti kritines medžiagas ir sprendinius, įvertinti alternatyvas, turėti aiškią sprendimų priėmimo tvarką ir nuolat stebėti rinkos signalus“, – pabrėžia P. Rožėnas.

Svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus 

Ankstyvieji ženklai, kad projekte rizika pradeda augti, pasak jo, paprastai būna labai konkretūs: trumpėja tiekėjų pasiūlymų galiojimas, daugėja išlygų dėl žaliavų ar transporto, dažnėja užklausos dėl kainų persiderėjimo, rangovai vis atsargiau vertina fiksuotos kainos modelius, o projektų pakeitimų skaičius ima didėti.

„Kai tiekėjų pasiūlymai galioja vis trumpiau, atsiranda išlygos dėl žaliavų ar logistikos, daugėja prašymų persiderėti ir rangovai vis atsargiau žiūri į fiksuotą kainą, tai yra aiškus signalas, kad rizika projekte kyla“, – sako „VICONUS“ gamybos vadovas.

Jo vertinimu, šiandien rizika statybose yra kombinuota. Priklausomai nuo projekto, lemiamu faktoriumi gali tapti ne tik medžiagų kaina, bet ir tiekimo terminai ar darbo jėgos prieinamumas. Ypač jautrūs išlieka energetikos ir pramoniniai projektai, kuriuose daug importuojamų komponentų, ilgesnės tiekimo grandinės ir daugiau specifinių inžinerinių sistemų.

„Kai kuriose srityse didesnį poveikį daro tiekimo terminai bei padidėjusios logistikos išlaidos. Medžiagų kainos rizika išlieka specifinėse dalyse, ypač plastiko (PE, PP gaminiuose, ŠVOK (HVAC) komponentuose, metalo gaminiuose, bet ji nėra vienintelis ar pagrindinis rizikos veiksnys“, – pažymi P. Rožėnas.

Dalis nekilnojamojo turo vystytųjų pamokas išmoko 

Pasak „VICONUS“ atstovo, po 2022 m. dalis užsakovų tikrai tapo brandesni: jie dažniau prašo rizikų vertinimo dar projektavimo stadijoje, nori suprasti poveikį ne tik biudžetui, bet ir įgyvendinimo terminams, daugiau dėmesio skiria alternatyvoms. Tačiau silpnoji vieta dažnai išlieka ta pati – aiškių ir greitų sprendimų valdymo procesų trūkumas.

Todėl užsakovams, kurie šiandien baiminasi naujo kainų šoko, P. Rožėnas rekomenduoja tris prioritetus: pirmiausia identifikuoti jautriausias projekto vietas, nes brangsta ne viskas vienodai. Taip pat svarbu turėti technines ir tiekimo alternatyvas ir trečia – įsivesti aiškią sprendimų valdymo sistemą su terminais, atsakomybėmis ir poveikio vertinimu.

„Šiandien laimi ne tie, kurie tikisi, kad rinka nurims savaime, o tie, kurie iš anksto pasirengia keliems scenarijams. Didžiausia rizika nėra vien kainų eilutėje – ji dažnai slypi per lėtuose sprendimuose“, – reziumuoja P. Rožėnas.